Apie Roche

Plaučių vėžys

Plaučių vėžys atsiranda pradėjus nekontroliuojamai augti (daugintis) pakitusioms ląstelėms plaučių viduje. Ši liga yra skiriama į dvi formas: nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSLPV) ir smulkialąstelinis plaučių vėžys (SLPV).

NSLPV yra dažniausia plaučių vėžio forma, kuri sudaro apytiksliai 85 % visų atvejų.5 NSLPV auga ir plinta lėčiau nei smulkialąstelinis plaučių vėžys. Ankstyvos stadijos liga pasireiškia tik keliais specifiniais simptomais; todėl maždaug 70 % atvejų diagnozė nustatoma tik pažengusiose ligos stadijose, kai išgijimo ir pagalbos pacientui galimybės yra ribotos.6

NSLPV sudaro keletas skirtingų plaučių vėžio tipų, kurie klasifikuojami į „plokščialąstelinį“ ir „neplokščialąstelinį“ vėžį. Neplokščialąstelinis NSLPV dar skirstomas į potipius, pavyzdžiui, adenokarcinomą ir stambių ląstelių karcinomą.7

SLPV yra agresyvus vėžys, kurį daugiausia sukelia rūkymas. Šio tipo vėžys anksti metastazuoja (išplinta į kitas organizmo sritis) ir sudaro maždaug 15 % visų plaučių vėžio atvejų.5

Epidemiologija

Pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausias vėžio tipas (sudaro 16,5 % visų vėžio atvejų) ir mirtingumas dėl šios ligos yra didžiausias.

  • Kiekvienais metais diagnozuojama 1,6 milijono naujų plaučių vėžio atvejų.1
  • Tai dažniausias vėžio tipas vyrams, ir trečiasis pagal dažnį vėžio tipas moterims tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.8
  • Plaučių vėžys yra svarbiausia mirtingumo nuo vėžio priežastis, dėl šios ligos kiekvienais metais miršta 1,38 milijono žmonių.1
  • Kiekvieną dieną pasaulyje dėl plaučių vėžio miršta daugiau kaip 3 000 žmonių, o tai atitinka daugiau kaip 2 mirties atvejus kiekvieną minutę.2
  • Beveik pusė diagnozuotų plaučių vėžio atvejų nustatoma besivystančiose šalyse (49,9 %), o ligos pasireiškimo dažnis moterims paprastai yra mažesnis.
  • Europos žemyne plaučių vėžys yra svarbiausia mirtingumo nuo vėžio priežastis, sudarantis 18,9 % visų mirčių nuo vėžio atvejų Vakarų Europoje ir 21,1 % visų mirčių nuo vėžio atvejų Šiaurės Europoje.8

Priežastys ir rizikos veiksniai

Rūkymas. Dažniausia plaučių vėžio priežastis yra cigarečių rūkymas, kuris susijęs su daugiau nei 80 % visų šios ligos diagnozių.8 Rizika susirgti plaučių vėžiu rūkantiesiems yra bent dešimt kartų didesnė nei nerūkantiems asmenims. Ši rizika sumažėja nustojus rūkyti, tačiau net ir tuomet nedaug padidėjusi rizika gali išlikti visą likusį gyvenimą.8 Taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp sergamumo plaučių vėžiu ir cigarų, pypkių, kaljano ar kitų tabako produktų rūkymo.9 Be to, turima duomenų apie ryšį tarp pasyvaus rūkymo ir rizikos susirgti plaučių vėžiu (apskaičiuota rizika yra 20 %).9

Nors rūkymas yra dažniausia plaučių vėžio priežastis, tačiau šia liga suserga ir niekada nerūkę žmonės. 

Jonizuojančioji radiacija. Jonizuojančiosios radiacijos poveikis didina riziką susirgti plaučių vėžiu.10Išgyvenusiesiems atominės bombos sprogimą ir pacientams, kuriems buvo skirta radioterapija dėl tam tikrų reumatinių ligų ar Hodžkino limfomos, yra vidutiniškai padidėjusi rizika susirgti plaučių vėžiu.8

Profesiniai rizikos veiksniai. Pavojus susirgti plaučių vėžiu padidėjęs darbuotojams, dirbantiems tam tikrose pramonės šakose, bei tam tikrų profesijų asmenims, kuriuos veikia didelės rizikos veiksniai. Reikšmingiausi iš jų yra asbestas ir degimo dūmai. Industrinėse šalyse profesiniai rizikos veiksniai susiję su maždaug 5-10 % plaučių vėžio atvejų.9 Nustatyta, kad šachtininkams, kuriuos veikia radioaktyvusis radonas bei jo skilimo produktai, taip pat padidėjusi plaučių vėžio išsivystymo rizika.12

Aplinkos veiksniai. Sukaupta daug įrodymų, kad plaučių vėžio atvejų dažniau nustatoma miestuose nei kaimo apylinkėse. Greičiausiai tai lemia miestų oro tarša, nors gali būti ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, rūkymas ir profesiniai veiksniai.8

Namų aplinkos oro tarša. Namų aplinkos oro tarša gali būti susijusi su padidėjusia plaučių vėžio atsiradimo rizika, kuri nustatyta nerūkančioms moterims tam tikruose Azijos valstybių regionuose. Ši rizika didžiausia moterims, kurios gyvena blogai vėdinamuose namuose, kur nuolat deginamos anglys, mediena ar kitas kietasis kuras. Maisto gaminimas didelėje temperatūroje ir naudojant nerafinuotus augalinius aliejus, pavyzdžiui, rapsų aliejų, bei išsiskiriantys dūmai taip pat susiję su padidėjusia plaučių vėžio išsivystymo rizika.8 Be to, kai kuriose šalyse nustatytas ryšys tarp didelės radono dujų irimo produktų koncentracijos ir plaučių vėžio išsivystymo.Šios dujos išsiskiria iš natūralių šaltinių ir jų gali kauptis pastatuose, ypatingai uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastogėse ir rūsiuose.10

Ligos, kurios yra plaučių vėžio rizikos veiksniai. Plaučių tuberkulioze sergantiems asmenims, taip pat sergantiesiems lėtiniu bronchitu ar emfizema yra didesnė plaučių vėžio išsivystymo rizika.1

Simptomai ir diagnozė

Paprastai daugelis NSLPV sukeliamų simptomų yra nespecifiniai ir pacientas į juos gali neatkreipti dėmesio. Dėl to daugelis pacientų kreipiasi į gydytoją tik tuomet, kai liga yra pažengusi ir kai ligos simptomai tampa varginančiais ar nuolatiniais. 

Būtina atkreipti dėmesį į toliau šiuos simptomus:

  • Nuolatinis kosulys
  • Pasikeitęs nuolatinis kosulys
  • Dusulys
  • Atkosėjimas skreplių su krauju
  • Skausmas kvėpuojant ar kosint
  • Sumažėjęs apetitas
  • Nuovargis
  • Sumažėjęs kūno svoris

Norint nustatyti plaučių vėžį atliekama daug įvairių tyrimų.5

Nustatant tikslią diagnozę ypatingai svarbu ištirti naviko ląstelių audinį (atlikti histologinį tyrimą). 

Gydymas

Gydymo būdai gali būti skirtingi priklausomai vėžio tipo ir stadijos bei nuo naviko dydžio ir padėties plautyje, nuo to, ar vėžys išplito į kitas organizmo sritis, o taip pat nuo bendros fizinės paciento sveikatos būklės.

Paprastai NSLPV gydymo būdai yra tokie:

  • Chirurginis gydymas
    Ankstyvosios stadijos, lokaliu NSLPV sergantiems pacientams gali būti sėkmingai taikomas chirurginis gydymas. Iki 70 % pacientų išgyvena bent penkerius metus po diagnozės nustatymo, jei gydymas pradedamas šioje stadijoje, o didelei daliai šių pacientų liga išgydoma.
  • Radioterapija
    Pacientams, kurių vėžinės ligos negalima operuoti, gali būti siūloma vien radioterapija arba jos derinys su chemoterapija. Be to nustatyta, kad radioterapija yra svarbi kontroliuojant ligą ir silpninant plaučių vėžio sukeliamus simptomus.
  • Chemoterapija
    Daugeliu atvejų NSLPV diagnozė nustatoma pažengusiose ligos stadijose1, kai vėžys jau yra išplitęs į kitas organizmo sritis bei kai jo jau negalima sėkmingai pašalinti chirurginės operacijos būdu. Tokiais atvejais pacientams dažnai skiriama chemoterapija. Dažniausiai NSLPV sergantiems pacientams skiriama chemoterapijos deriniai su platinos preparatu. Pacientams paprastai skiriamas gydymas „ciklais“, kadangi nepertraukiamos chemoterapijos nauda neviršija patiriamo didėjančio toksinio poveikio.

Pirmos eilės gydymu vadinamas pirmas pacientui skirtas gydymas dėl išplitusios ligos.

Gydymu iki ligos progresavimo arba palaikomuoju gydymu vadinamas gydymas, kai vaistai skiriami toliau, nors pirmos eilės gydymas yra baigiamas, kai vėžys neprogresuoja.

Antros eilės gydymu vadinami vaistai, kurie pacientui skiriami po pirmos eilės gydymo, kai pasireiškia ligos progresavimas.

  • Biologinė (taikinių) terapija

    Tai santykinai naujas vėžio gydymo būdas, nukreiptas į specifinius biologinius procesus, kurie dažnai itin svarbūs naviko augimui. Biologinei terapijai priklauso monokloniniai antikūnai, vakcinos, genų terapija ir kt.. Kadangi biologinis gydymas tikslingai veikia specifinius vėžio procesus, šis metodas gali būti veiksmingesnis nei kiti gydymo būdai (pavyzdžiui, chemoterapija ir radioterapija) bei mažiau toksiškas nevėžinėms sveikoms ląstelėms.12

    Sukurta keletas biologinės terapijos būdų gydant išplitusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergančius pacientus. Įvairių stadijų pažengusia liga sergantiems pacientams biologinės terapijos preparatai gali būti skiriami vieni arba kartu su kitais gydymo būdais (pagal registruotas preparatų indikacijas).

Literatūros sąrašas

  1. GLOBOCAN 2008 facts about lung cancer mortality rate at http://globocan.iarc.fr/factsheet.asp. Žiūrėta 2012-05-15
  2. 1,38 milijonų mirčių per metus / 365 dienas – 3 771 mirtis per parą / 24 valandas = 157 mirtys per valandą / 60 minučių = 2,61 mirčių per minutę
  3. American Cancer Society. Breast Cancer Facts and Figures 2009-2010. Atlanta. American Cancer Society Inc.
  4. Lung cancer 5 year survival rates at http://lung-cancer.emedtv.com/lung-cancer/lung-cancer-survival-rate-p2.html. Žiūrėta 2011-05-11
  5. Barzi A and Pennell NA. Targeting angiogenesis in non-small cell lung cancer: agents in practice and clinical development. EJCMO (2010). 2(1):31-42
  6. Schiller JH, et al. Comparison of four chemotherapy regimens for advanced non-small-cell lung cancer. NEJM (2002). 346(2):92-98
  7. Cancer Research UK: About Lung Cancer at http://www.cancerhelp.org.uk/type/lung-cancer/about/. Žiūrėta 2011-05-11
  8. WHO World Cancer Report 2008. Edited by Peter Boyle and Bernard Levin. Lung cancer, 12. Chapter 5.10
  9. IARC (2004). Tobacco smoke. In: IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans, Volume 83, Tobacco smoke and involuntary smoking Lyon, France: International Agency for Research on Cancer. 51-1187
  10. US Environmental Protection Agency. A Citizen’s Guide to Radon. http://www.epa.gov/radon/pdfs/citizensguide.pdf Žiūrėta 2010-02-22
  11. Boffetta P and Trichopoulos D (2008). Biomarkers in cancer epidemiology. In: Adami HO, Hunter DJ, 17. Trichopoulos D, eds., Textbook of cancer epidemiology. Oxford: Oxford University Press 109 – 126
  12. National Cancer Institute. Targeted cancer therapies. Žiūrėta 2011 m. balandį http://www.cancer.gov/cancertopics/factsheet/Therapy/targeted