Terapinės sritys

Kiaušidžių vėžys

Bendrieji faktai :

  • kiaušidžių vėžys kasmet diagnozuojamas beveik ketvirčiui milijono moterų visame pasaulyje;
  • ši liga yra aštuntoje vietoje iš pagrindinių priežasčių, lemiančių moterų piktybinius vėžinius susirgimus ir septintoje vietoje – moterų mirtį nuo vėžio;
  • kasmet pasaulyje nuo kiaušidžių vėžio miršta apie 140 000 moterų;
  • kiaušidžių vėžys – dažniausia mirties dėl ginekologinių piktybinių ligų priežastis.

Kiaušidžių vėžio prognozė yra prastesnė, kai liga nustatoma vėlesnėse stadijose.2 Ligos simptomai nėra išskirtiniai, būdingi kitoms ligoms3,4, todėl ji dažnai diagnozuojama jau vėlyvose stadijose.2 Dėl šių priežasčių kiaušidžių vėžys yra vadinamas "tyliuoju žudiku".

Bandant kuo anksčiau diagnozuoti šį susirgimą ir taikant reikiamą gydymą būtų galima siekti geresnių kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių išgyvenamumo rezultatų.

Kiaušidžių vėžio tipai

Didžiausia dalis (daugiau kaip 90 proc.) kiaušidžių vėžio susirgimų atsiranda dėl nekontroliuojamo kiaušidžių paviršių dengiančių epitelio ląstelių augimo ir dauginimosi. Iš epitelio ląstelių atsiradęs vėžys vadinamas epiteliniu kiaušidžių vėžiu.9 Kiti kiaušidžių vėžio tipai gali susiformuoti iš kiaušinėlius gaminančių gemalinių ląstelių arba iš kiaušidę supančiame jungiamajame audinyje esančių stromos ląstelių.10

cq5dam.thumbnail.500.500
1 paveikslėlis. Kiaušidžių anatomija
cq5dam.thumbnail.500.500
2 paveikslėlis. Kiaušidžių vėžio tipai

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslus kiaušidžių vėžio atsiradimo mechanizmas nėra gerai žinomas.
Manoma, kad vėžio išsivystymas susijęs su reprodukcija ir ovuliacija.
Riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina šie veiksniai:

  • Praeityje kitiems šeimos nariams diagnozuotas vėžys. Rizika didėja, jeigu moters motina arba sesuo sirgo kiaušidžių, krūties arba gimdos vėžiu.11
  • Amžius. Rizika didėja su amžiumi. Didžiausia rizika susirgti kiaušidžių vėžiu kyla vyresnėms nei 50 metų moterims.12
  • Gimdymas ir menopauzė. Rizika susirgti kiaušidžių vėžiu padidėja negimdžiusioms, niekada kontraceptikų nevartojusioms moterims ir toms, kurių menstruacijos prasidėjo anksčiau, o menopauzė – vėliau negu įprasta. Dažniausiai kiaušidžių vėžys diagnozuojamas po menopauzės.11
  • Genetika. Kai kurie genų pokyčiai gali kiaušidžių vėžio riziką padidinti. Pavyzdžiui, moterims su BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijomis (tokios mutacijos randamos vienai iš 500 moterų), kyla 23–45 proc. didesnė rizika susirgti kiaušidžių vėžiu.12
  • Ankstesnės ginekologinės ligos. Tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu didesnė, jeigu buvo diagnozuotos kiaušidžių cistos arba endometriozė.12
  • Gyvenimo būdas. Riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina nutukimas, rūkymas ir nejudrus gyvenimo būdas.12

Simptomai ir diagnozė

Anksti diagnozavus ligą, pacientės gyvybę galima išgelbėti. Vis dėlto kiaušidžių vėžio simptomai, ypač ligos pradžioje, yra neryškūs ir neišskirtiniai, todėl anksti nustatyti šią ligą sunku.3 Kiaušidžių vėžio simptomai gali priminti kitų, lengvesnių, dažniausiai virškinamojo trakto ligų simptomus. Kasdieninėje praktikoje paprasto ir tikslaus tyrimo, kuriuo būtų galima lengvai diagnozuoti kiaušidžių vėžį nėra, todėl nėra ir patikros programų ankstyvajai kiaušidžių vėžio diagnostikai.13

Liga dažniausiai diagnozuojama vėlyvose stadijose, kai navikas jau būna pakankamai didelis ir išplitęs į kitas kūno dalis. Apie 70 proc. diagnozuoto kiaušidžių vėžio atvejų – III–IV stadijos (žr. skyrių apie kiaušidžių vėžio stadijas).12

Kiaušidžių vėžio piktybinės ląstelės gali stipriai padidinti pilvaplėvės ertmėje esančio skysčio kiekį (normalus šio skysčio kiekis labai nedidelis; jis drėkina pilvo gleivines ir padengia vidaus organus). Skysčio sankaupa pilvo ertmėje vadinamas ascitu. Ascitas – dažna kiaušidžių vėžio komplikacija. Dėl jo atsiranda tinimų, juntamas nuovargis ir dusulys.

Simptomai, dėl kurių reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją:4,14

  • dažnai besikartojantis pilvo pūtimas;
  • pilvo skausmas;
  • nereguliarios menstruacijos;
  • apetito praradimas;
  • nuovargis;
  • tuštinimosi sutrikimai – vidurių užkietėjimas, padidėjęs dujų susikaupimas;
  • neįprastas kraujavimas iš makšties.

Tyrimo metodai, padedantys diagnozuoti kiaušidžių vėžį įvairiose šalyse skiriasi, bet, jeigu moteris turi sveikatos nusiskundimų ir kreipiasi į gydytoją, visų pirma atliekama apžiūra. Jei per apžiūrą įtariama liga, gali būti paskirti papildomi tyrimai:

  • kraujo tyrimas – tiriama, ar nėra padidėjusio baltymo „CA-125“ kiekio;
  • magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT);
  • ultragarsinis tyrimas15.

Diagnozė patvirtinama po pilvo operacijos, kai pilvo sienelėje daromas pjūvis (laparotomijos) arba po mažiau invazinės operacijos per pilvo sienoje suformuotas angas (laparoskopija). Šių operacijų metu ne tik patvirtinama diagnozė, bet įvertinamas ir ligos išplitimas.8,16

1 lentelė. Kiaušidžių vėžio stadijos (FIGO)

I stadija

Navikas, neperaugęs kiaušidžių

II stadija

Į dubens audinius išplitęs vienos arba abiejų kiaušidžių navikas 

III stadija

Vienos arba abiejų kiaušidžių navikas, išplitęs už dubens ribų į pilvo sienos gleivinę

IV stadija

Labiausiai išplitusi liga; vėžys išplitęs į atokius organus, pvz.: kepenis, plaučius

Ankstyvosios stadijos (I ir II stadijos) nustatomos tada, kai vėžys yra tik kiaušidėse; nėra vėžio išplitimo į limfmazgius arba kitas kūno vietas. Jeigu vėžys sėkmingai išoperuojamas, yra tikimybė, kad ankstyvosios stadijos kiaušidžių vėžys bus išgydytas.

Vėlyvesniųjų stadijų (III ir IV stadijos) kiaušidžių vėžys būna peraugęs kiaušidžių audinį ir išplitęs į limfmazgius arba kitas kūno vietas (metastazavęs vėžys). Vėlyvesnių stadijų kiaušidžių vėžio prognozė yra blogesnė.

Sergamumas ir mirtingumas

Kiaušidžių vėžys kasmet diagnozuojamas beveik ketvirčiui milijono moterų. Ši liga yra aštuntoje vietoje tarp moterų piktybinių susirgimų ir septintoje vietoje tarp moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo kiaušidžių vėžio miršta apie 140 000 moterų. Iš skaičių matyti, kad kiaušidžių vėžys – dažniausia mirties nuo ginekologinių piktybinių ligų priežastis.1

cq5dam.thumbnail.500.500
3 paveikslėlis. Mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio pagal pacientų amžių
cq5dam.thumbnail.500.500
4 paveikslėlis. Moterų sergamumas vėžiu ir mirtingumas nuo vėžio pasaulyje

Europoje sergamumas kiaušidžių vėžiu yra didžiausias – ši liga yra penkta dažniausia iš visų piktybinių susirgimų.1

Kiaušidžių vėžys Šiaurės Amerikoje yra aštuntoje vietoje iš visų moterų piktybinių susirgimų. Iš visų vėžinių susirgimų, kuriais serga moterys Šiaurės Amerikoje, kiaušidžių vėžys sudaro 3 proc., o iš visų moterų mirtingumo nuo vėžio priežasčių – 5,6 proc.1

Prognozė

Vėžio statistikoje dažnai vartojamas terminas „5 metų išgyvenamumas“. Šis rodiklis geriau atspindi ilgalaikę konkrečios vėžio rūšies prognozę. Daugiau nei pusė moterų, kurioms buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys, negyvena ilgiau nei penkerius metus.6Iš visų pacientų, sergančių kiaušidžių vėžiu penkerius ar daugiau metų, išgyvena vos 45 proc. Iš visų krūties vėžiu sergančių pacientų penkerius ar daugiau metų išgyvena 89 proc.6 ,7 Blogus išgyvenamumo rodiklius kiaušidžių vėžio atveju galima paaiškinti tuo, kad nėra veiksmingų ankstyvosios diagnostikos testų, o ligos pradžioje simptomai neryškūs. Būtent todėl liga dažniausiai diagnozuojama vėlyvose stadijose, kuomet ją išgydyti sunkiau. Gydymo galimybės yra ribotos – operacija ir chemoterapija.

cq5dam.thumbnail.500.500
5 paveikslėlis. 5 metų išgyvenamumas sergant kiaušidžių ir krūties vėžiu

Bendrieji faktai :

  • kiaušidžių vėžys kasmet diagnozuojamas beveik ketvirčiui milijono moterų visame pasaulyje;
  • ši liga yra aštuntoje vietoje iš pagrindinių priežasčių, lemiančių moterų piktybinius vėžinius susirgimus ir septintoje vietoje – moterų mirtį nuo vėžio;
  • kasmet pasaulyje nuo kiaušidžių vėžio miršta apie 140 000 moterų;
  • kiaušidžių vėžys – dažniausia mirties dėl ginekologinių piktybinių ligų priežastis.

Kiaušidžių vėžio prognozė yra prastesnė, kai liga nustatoma vėlesnėse stadijose.2 Ligos simptomai nėra išskirtiniai, būdingi kitoms ligoms3,4, todėl ji dažnai diagnozuojama jau vėlyvose stadijose.2 Dėl šių priežasčių kiaušidžių vėžys yra vadinamas "tyliuoju žudiku".

Bandant kuo anksčiau diagnozuoti šį susirgimą ir taikant reikiamą gydymą būtų galima siekti geresnių kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių išgyvenamumo rezultatų.

Kiaušidžių vėžio tipai

Didžiausia dalis (daugiau kaip 90 proc.) kiaušidžių vėžio susirgimų atsiranda dėl nekontroliuojamo kiaušidžių paviršių dengiančių epitelio ląstelių augimo ir dauginimosi. Iš epitelio ląstelių atsiradęs vėžys vadinamas epiteliniu kiaušidžių vėžiu.9 Kiti kiaušidžių vėžio tipai gali susiformuoti iš kiaušinėlius gaminančių gemalinių ląstelių arba iš kiaušidę supančiame jungiamajame audinyje esančių stromos ląstelių.10

Gydymas

Įprastinis kiaušidžių vėžio gydymas – operacija ir chemoterapija – nesikeičia jau daug metų. Nuo 1975 m. penkerių metų išgyvenamumo rodiklis JAV išaugo tik 9 proc.5 Pagal statistinius duomenis, tik 45 proc. kiaušidžių vėžiu sergančių moterų išgyvena penkerius metus,  palyginti su 89 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu.6, 7

Dažniausiai pradinis gydymas (operacija ir chemoterapija) neapsaugo nuo ligos atsinaujinimo. Po pradinio gydymo vėlyvos stadijos kiaušidžių vėžys atsinaujina. Vėžinės ląstelės paprastai atsiranda praėjus 15 mėnesių po diagnozės nustatymo.8

Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos. Renkantis gydymą, svarbūs šie rodikliai:

  • naviko dydis;
  • naviko padėtis;
  • išplitimo laipsnis;
  • bendra ligonio būklė.

Operacija

Per operaciją pašalinama kuo daugiau naviko, siekiant sumažinti jo masę. Dažniausiai operacijos metu pašalinamos abi kiaušidės (abipusė oforektomija) ir gimda (histerektomija). Jaunoms moterims, kurios pageidauja likti vaisingos, šalinama tik viena, ligos pažeista kiaušidė, o kita kiaušidė ir gimda paliekamos. Jeigu diagnozuojamas ankstyvosios stadijos kiaušidžių vėžys, dažniausiai užtenka tik operacijos. Vėlyvųjų stadijų kiaušidžių vėžiui gydyti po operacijos rekomenduojama skirti chemoterapijos kursą.15

Chemoterapija

Chemoterapija po operacijos vadinama pirmos eilės gydymu. Skiriama platinos ir taksanų derinio (dažniausiai karboplatinos ir paklitakselio) chemoterapija.

Jeigu kiaušidžių vėžys yra labai išplitęs ir jo negalima operuoti dėl masyvaus ascito arba kitų organų peraugimo, chemoterapija skiriama prieš operaciją (neoadjuvantinis gydymas).8

Kiaušidžių vėžys dažniausiai pasiduoda chemoterapijai, bet, deja, po gydymo dažnai atsinaujina (recidyvuoja). Vėžiui recidyvavus, vienintelė gydymo galimybė – tęsti chemoterapijos kursą. Chemoterapijos pasirinkimas recidyvo atveju priklauso nuo to, kaip greitai vėžys atsinaujina.

Biologinė terapija, slopinanti angiogenezę

Angiogenezė – tai normalus organizme vykstantis procesas, kurio metu gyjančiuose arba besivystančiuose audiniuose auga naujos kraujagyslės. Augantys navikai gali išskirti chemines medžiagas, skatinančias naujų kraujagyslių augimą. Šis procesas vadinamas navikine angiogeneze. Naujos kraujagyslės aprūpina augantį naviką jam reikalingu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Navikinė angiogenezė labai svarbi navikui, kad jis galėtų augti ir plisti (metastazuoti) į kitas kūno dalis.18,19

Biologinė terapiją yra angiogenezę slopinantys vaistai. Jie jungiasi prie KEFR (kraujagyslių endotelio faktoriaus receptoriaus) – pagrindinio navikinę angiogenezę skatinančio veiksnio – ir blokuoja jo biologinį veikimą.21 Naujų kraujagyslių augimo blokavimas sukelia deguonies ir maistinių medžiagų badą navike – be šių medžiagų navikas negali augti ir metastazuoti.22 Pažabojus angiogenezę, naviko augimą galima kontroliuoti.

 

Literatūros sąrašas

  1. WHO, IARC GLOBOCAN, Cancer Incidence and Mortality Worldwide in 2008 at http://globocan.iarc.fr/
  2. Heintz APM, Odicino F, Maisonneuve P, et al. Int J Gynaecol Obstet 2006;95 (Suppl 1):S161–92
  3. Goff BA, Mandel L, Muntz HG, Melancon CH. Cancer 2000;89:2068–75
  4. Goff BA, Mandel L, Melancon CH, Muntz HG. JAMA 2004;291:2705–12
  5. Jemal A, Siegel R, Xu J, Ward E.. CA Cancer J Clin 2010;60:277–300
  6. American Cancer Society. Cancer Facts and Figures 2007. Atlanta, American Cancer Society 2007
  7. American Cancer Society. Breast Cancer Facts and Figures 2009-2010. Atlanta. American Cancer Society Inc.
  8. Hennessy B et al. Lancet 2009; 9698: 1371-1382
  9. Rosen DG et al. (2010). Front Biosci. 14:2089-2102
  10. Cancer Research UK. Types of ovarian cancer. Last accessed March 2011 at http://www.cancerhelp.org.uk/type/ovarian-cancer/about/types-of-ovarian-cancer
  11. Permuth-Wey and Sellers. Epidemiology of Ovarian Cancer. Methods of Molecular Biology, Cancer Epidemiology. 2009;472:413-37
  12. Roett MA, Evans P. American Academy of Family Physicians (2009). 80(6):609-616
  13. Badgwell D, Bast RC. Markers 2007;23:397–410
  14. Gynecologic Cancer Foundation Ovarian Cancer Symptoms Consensus Statement. Last accessed March 2011 at http://www.wcn.org/articles/types_of_cancer/ovarian/symptoms/index.html
  15. Gubbels JAA et al. Journal of Ovarian Research (2010) 3:8.
  16. NHS treatment. Last accessed March 2011 at http://www.nhs.uk/Conditions/Ovarian-cyst/Pages/Treatment.aspx
  17. Medicine Net. Ovarian Cancer Staging. Last accessed March 2011 at: http://www.medicinenet.com/ovarian_cancer/page4.htm
  18. Carmeliet P, Jain RK. Angiogenesis in cancer and other diseases. Nature 2000;407:249–57
  19. Jain RK. Molecular regulation of vessel maturation. Nat Med 2003;9:685–93
  20. Presta LG, Chen H, O’Connor SJ, et al. Cancer Res 1997;57:4593–9
  21. Sandler A et al. N Engl J Med. 2006;355:2542-2550
  22. Schumacher JJ, Dings RPM, Cosin J, et al. Cancer Res 2007;67:3683–90
  23. Zhang et al. Am J Pathol 2002; 161: 2295-2309
  24. Trinh et al. Br J Cancer 2009; 100: 971-978
  25. Yamamoto et al. Br J Cancer 1997
  26. Burger RA, Sill MW, Monk BJ, et al. J Clin Oncol 2007;25:5165–71
  27. Cannistra SA, Matulonis UA, Penson RT, et al. J Clin Oncol 2007;25:5180–6
  28. Burger RA, Brady MF, Bookman MA, et al. J Clin Oncol 2010;28 (June 20 Suppl.):946s (Abstract LBA1)
  29. Perren T, Swart AM, Pfisterer P, et al. Ann Oncol 21;viii2, 2010 (suppl 8; abstr LBA4)