Hemofilija

Hemofilija yra paveldima, sunki, kraujavimą sukelianti liga. Hemofilija sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl sunkiais ligos atvejais savaime ar po nedidelės traumos prasideda nekontroliuojamas kraujavimas. Hemofilija sergantys pacientai nekraujuoja stipriau ar greičiau už nesergančius, tačiau jie kraujuoja ilgiau1, o dėl pasikartojančio kraujavimo gali atsirasti ženklūs pakitimai, ypač sąnariuose. Hemofilija yra paveldima liga, kurią tėvai perduoda vaikui. Hemofilijos genas yra X chromosomoje ir paveldimas recesyviniu būdu. Tai reiškia, kad dažniausiai mama perduoda hemofilijos geną sūnui. Moterys gali sirgti hemofilija, bet taip atsitinka ypač retai. Didžiausia hemofilija sergančių asmenų populiacija yra vyrai. Dažniausia hemofilijos forma yra hemofilija A2. Hemofilija A serga apie 320 000 žmonių pasaulyje.3,4 Hemofilija sergantys pacientai neturi arba turi labai mažą būtino kraujo krešėjimui baltymo, vadinamo aštuntu (VIII) faktoriumi, kiekį. Sveiko žmogaus organizme prasidėjus kraujavimui, VIII faktorius suriša IXa ir X krešėjimo faktorius. Šis etapas yra būtinas formuojantis krešuliui, kuris sustabdo kraujavimą. Deja, sergančio hemofilija A paciento kraujyje VIII faktoriaus nėra arba yra labai mažai, todėl nutrūksta vienas iš krešėjimo etapų ir dėl to susilpnėja krešulio susidarymas. Pagal trūkstamo VIII faktoriaus kiekį paciento kraujyje,5 hemofilija A yra skirstoma į tris sunkumo formas – lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Apie 50-60 % hemofilija A sergančių pacientų nustatoma sunki ligos forma.6 Šiai ligos forma būdingi dažni kraujavimai į sąnarius ar raumenis – vieną ar du kartus per savaitę.7 Dėl šių kraujavimų atsiranda rimtų sveikatos sutrikimų, nes kraujo išsiliejimai dažnai sukelia skausmą, sąnario tinimą, lėtinę jo deformaciją, taip pat gali sumažinti sąnario judrumą ir lemti ilgalaikį jo pažeidimą.8 Kraujavimai ne tik blogina pacientų gyvenimo kokybę9 – kraujui išsiliejus į gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, smegenis, jie gali sukelti pavojų gyvybei.10,11

Kadangi hemofilija yra paveldima liga, ji dažnai diagnozuojama labai anksti vaikystėje. Sergant hemofilija gali pasireikšti šie simptomai ir požymiai:

• Kraujosruvų atsiradimas;

• Kraujavimas į raumenis ir sąnarius;

• Savaiminis (spontaninis) kraujavimas;

• Užsitęsęs kraujavimas po nedidelės traumos ar operacijos.12

Pakaitinis VIII faktorius, rekombinantinis (sukurtas genų inžinerijos metodu) arba pagamintas iš plazmos, yra pagrindinis vaistas hemofilijai A gydyti. Didžioji dalis VIII faktoriaus preparatų yra leidžiami  į veną – įprastai mažiausiai kelis kartus per savaitę. Pacientams arba jais besirūpinantiems asmenims dažnos vaisto infuzijos gali kelti nepatogumų.13 Tai yra viena iš priežasčių, kodėl hemofilija sergantys pacientai kartais nesilaiko gydymo rekomendacijų leistis vaistą profilaktiškai14,15, kad kraujavimas neprasidėtų.16 Tad vaistą leidžiasi tik tuomet, kai pradeda kraujuoti.

Kita dabartinio gydymo problema yra inhibitorių atsiradimas. Inhibitoriai yra organizmo imuninės sistemos gaminami antikūnai, kurie gali sunaikinti gydymui skiriamą VIII faktorių,17 nes juos atpažįsta kaip svetimą organizmui baltymą, todėl jį atakuoja ir sunaikina. Dėl inhibitorių pakaitinis gydymas VIII faktoriumi tampa nebeefektyvus. Net vienam iš keturių (25–30%) sunkia hemofilija A forma sergančių pacientų susiformuoja inhibitoriai prieš VIII faktorių.18

Atsiradus inhibitoriams gydymo galimybės susiaurėja. Šiems pacientams gali prireikti dažnesnių infuzijų bei imuninės tolerancijos indukcijos (ITI), kurios metu siekiama, kad imuninė sistema pradėtų toleruoti VIII faktorių, todėl ilgą laiką skiriamos labai didelės VIII faktoriaus dozės. Jeigu ITI būna nesėkminga arba jos negalima skirti, pacientams skiriami apeinančio veikimo preparatai. Kaip ir pakaitinis VIII faktorius, apeinančio veikimo preparatai yra leidžiami į veną, tik dažniau.19

Daugiau kaip 20 metų „Roche“ kuria vaistus, kurie keičia įprastinį hematologinių ligų gydymą. Šiuo metu bendrovė ypač daug investuoja į naujų kraujo ligų gydymui skirtų vaistų kūrimą.

Be jau registruotų vaistų rituksimabo, obinutuzumabo ir kartu su „AbbVie” sukurtu venetoklakso, bendrovės „Roche“ kuriamų hematologinių vaistų tyrimo fazėje yra atezolizumabas, anti-CD79b antikūno ir vaisto junginys (polatuzumabo vedotinas) ir maža molekulė – MDM2 antagonistas (idasanutlinas).

Bendrovė „Roche“ kuria naujas molekules ne tik onkologinėms kraujo ligoms įveikti – vaistas emicizumabas yra bispecifinis monokloninis antikūnas, skirtas hemofilijai A gydyti.

Literatūros

1. Canadian Hemophilia Society. What is hemophilia? 2016. Last accessed 08 June 2016: http://www.hemophilia.ca/en/bleeding-disorders/hemophilia-a-and-b/what-is-hemophilia/.

2. WFH. Guidelines for the management of hemophilia. 2012. Last accessed 08 June 2016 http://www1.wfh.org/publications/files/pdf-1472.pdf. 

3. WFH. Guidelines for the management of hemophilia. 2012. Last accessed 08 June 2016: http://www1.wfh.org/publications/files/pdf-1472.pdf. 

4. Berntorp E, Shapiro AD. Modern haemophilia care. The Lancet 2012; 370:1447-1456 

5. WFH. Severity of hemophilia. 2012. Last accessed on 08 June 2016: http://www.wfh.org/en/page.aspx?pid=643 

6. WFH. Guidelines for the management of hemophilia. 2012. Last accessed 08 June 2016 http://www1.wfh.org/publications/files/pdf-1472.pdf. 

7. WFH. Guidelines for the management of hemophilia. 2012. Last accessed 08 June 2016 http://www1.wfh.org/publications/files/pdf-1472.pdf. 

8. Franchini M, Mannucci PM. Hemophilia A in the third millennium. Blood Rev 2013:179-84. 

9. Flood, E et al. Illustrating the impact of mild/moderate and severe haemophilia on health-related quality of life: hypothesised conceptual models. European Journal of Haematology 2014; 93: Suppl. 75, 9–18. 

10. Young G. New challenges in hemophilia: long-term outcomes and complications. Hematology Am Soc Hematol Educ Program 2012; 2012: 362–8. 

11. Zanon E, Iorio A, Rocino A, et al. Intracranial haemorrhage in the Italian population of haemophilia patients with and without inhibitors. Haemophilia 2012; 18: 39–45. 

12. WFH. Symptoms and diagnosis. 2012. Last accessed on 09 June 2016: http://www.wfh.org/en/page.aspx?pid=640 

13. Elder-Lissai A, Hou Q, Krishnan S. The Changing Costs of Caring for Hemophilia Patients in the U.S.: Insurers’ and Patients’ Perspectives. Presented at: American Society of Hematology Annual Meeting; December 6-9, 2014; San Francisco, CA. Abstract # 199. 

14. Remor, E. Predictors of treatment difficulties and satisfaction with haemophilia therapy in adult patients. Haemophilia 2011; 17, e901-e905.

15. Hacker MR et al. Barriers to compliance with prophylaxis therapy in haemophilia. Haemophilia 2001; 7: 392-6. 

16. Astermark, J. Overview of Inhibitors. Semin Hematol 2006; 43 (suppl 4):S3-S7. 

17. Whelan SF, et al. Distinct characteristics of antibody responses against factor VIII in healthy individuals and in different cohorts of hemophilia A patients. Blood 2013; 121: 1039–48. 

18. Gomez K, et al. Key issues in inhibitor management in patients with haemophilia. Blood Transfus. 2014; 12: s319–s329. 

19. Berntorp, E. Differential response to bypassing agents complicates treatment in patients with haemophilia and inhibitors. Haemophilia. 2009; 15: 3-10.