Gigantinių ląstelių arteritas



70 metų pastangos atskleisti medicininę paslaptį

Scroll to explore

Gigantinių ląstelių arteritas



70 metų pastangos atskleisti medicininę paslaptį

Niekada nesiskundžiau sveikata, beveik nėra tekę kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo, bet staiga mano pasaulis tarsi sugriuvo. Jaučiau, kad tai – kažkas negero.
image
Judy Murphy GLA serganti registruota medicinos sesuo, JAV

GLA – grėsmingas priešas. Ligos sudėtingumas, tiek jos išsivystymo prasme, tiek ir kalbant apie jos sukeliamus nespecifinius simptomus, kelia didelių iššūkių gydytojams ir mokslininkams nuo pat tos dienos, kai 1890 m. ji pirmą kartą buvo aprašyta medicininėje literatūroje, paminint vyrą su „raudonais ruoželiais“ ant kaktos.3

Gigantinių ląstelių arterito istorija

1890
Pirmą kartą išsamiai aprašomas GLA atvejis, diagnozuotas pagyvenusiam pacientui su „raudonais ruoželiais“ ant kaktos.3

image

1950
Pastebima, kad GLA reaguoja į priešuždegimines steroido kortizono savybes.2,3

image

1990
Amerikos reumatologijos kolegijos 1990 m. paskelbtuose GLA kriterijuose nurodomas padidintas eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) lygis kaip vienas iš penkių GLA diagnostikos kriterijų.4

image

1997
Mokslininkai nustato, kad C-reaktyvusis baltymas (CRB) yra kur kas jautresnis ankstyvos GLA diagnostikos žymuo nei ENG.5

image

2000
Nustatoma, kad interleukino-6 (IL-6) kiekis kraujo serume leidžia tiksliau nei ENG nustatyti ligos aktyvumą negydytiems ir gydytiems GLA sergantiems asmenims. Šis atradimas leidžia svarstyti IL-6 slopinimą kaip galimą GLA gydymo būdą.2,6

image

2001
Kaip galimas GLA gydymo būdas tiriamas metotreksato ir steroidų derinys, pastebima, kad jis mažina atkryčio tikimybę.2

image

2006
Pranešama kad pradinis GLA gydymas didelėmis intraveninių steroidų dozėmis efektyvus siekiant suvaldyti ir atitolinti GLA simptomų recidyvą, leidžia greičiau sumažinti geriamų steroidų dozes.7

image

2016
Žurnale „Lancet“ paskelbiami II fazės klinikinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys IL-6 slopinimo vaidmenį GLA gydyme.8

image

Nuo tada ekspertai stengiasi išsiaiškinti sudėtingas GLA priežastis, ne tik padėsiančias palengvinti sekinančios ligos simptomus, bet ir rasti veiksmingą gydymą. Šiuo metu žinoma, kad GLA yra uždegiminė liga, paveikianti didžiąsias ir vidutines žmogaus arterijas.1 Paprastai ji pažeidžia smegenis maitinančias arterijas ir aortą – pagrindinę žmogaus arteriją – bei jos atšakas, maitinančias kaklą ir rankas.1

image
Terminas „gigantinės ląstelės“ vartojamas dėl to, kad mikroskopiškai ištyrus pažeistas arterijų sieneles, nustatyta, kad jose yra daug didelių specifinių imuninių ląstelių, vadinamųjų gigantinėmis ląstelėmis.

Priklausomai nuo to, kurios arterijos pažeidžiamos, GLA gali pasireikšti įvairiais būdais, dėl to ligą taip sudėtinga diagnozuoti. Imuninės sistemos ląstelės įsiveržia į arterijų sieneles, sukeldamos grandininę uždegimo reakciją.1,9 Dėl uždegimo arterijų sienelės pastorėja, arterijos susiaurėja, sutrikdydamos kraujotaką.9 Būtent dėl to pacientams pasireiškia negailestingi simptomai – stiprus galvos skausmas, galvos odos jautrumas, žandikaulio skausmai ar regos sutrikimai.1 Tam tikrais atvejais kraujagyslės gali visiškai užakti ir jei taip nutinka akis maitinančioms kraujagyslėms, gali pasireikšti staigus regos praradimas. Iki šiol nėra žinoma, kas sukelia šią imuninės sistemos ataką.1

Pats negailestingiausias ir daugiausia nerimo keliantis simptomas – regos praradimas, kuris gali būti laikinas arba kur kas rimtesnis ir negrįžtamas.
Dr. Neil Collinson „Roche“ vyresnysis klinikinės plėtros mokslininkas

Jau beveik 70 metų steroidai yra pagrindinis GLA gydymo ramstis, kadangi kol kas nepavyksta pasiekti rimtesnės pažangos ieškant veiksmingų, bet mažiau toksiškų kovos su šia liga būdų.2 Steroidai slopina imuninę sistemą, blokuoja uždegiminį procesą, bet, kaip konkrečiai jie veikia GLA, kol kas nežinoma.2 Bandant nustatyti steroidų poveikio GLA mechanizmus, ieškoma galimų naujų ligos gydymo būdų. Svarbiausias tikslas – rasti gydymą, kuris sustabdytų ligos sukeltą visa griaunantį uždegiminį procesą ir padėtų pacientams greičiau pasiekti remisiją nevartojant steroidų.

Jau padaryta pažanga siekiant išsiaiškinti sudėtingą ligos procesuose dalyvaujančių visų rūšių imuninių ląstelių vaidmenį ir biologines sąveikas.

Tikimasi, kad vis nuodugniau išsiaiškindami, kaip veikia imuninė sistema, galėsime geriau suprasti ne tik, kodėl išsivysto GLA, bet ir kaip jį galima sustabdyti.

Literatūra

  • 1. Bhat S, et al. Giant cell arteritis. Midlife and Beyond, GM. Rheumatology. 2010; 071-079.
  • 2. Ponte C, et al. Giant cell arteritis: Current treatment and management. World J Clin Cases, 2015; 3(6): 484-494.
  • 3. Hunder G. History of giant cell arteritis (GCA) polymyalgia rheumatic (PMR). Rheumatology. 2005; 44(suppl 3):iii1.
  • 4. Hunder G et al. The American College of Rheumatology 1990 Criteria for the Classification of Giant Cell Arteritis. Arthritis & Rheum. 1990; 33(8):1122-1128.
  • 5. Salvarani C., et al. Laboratory investigations useful in giant cell arteritis and Takayasu’s arteritis. Clin Exp Rheumatol 2003; 21(Suppl. 32):S23-S28.
  • 6. Chatterjee S., et al. Clinical Diagnosis and Management of Large Vessel Vasculitis: Giant Cell Arteritis. Curr Cardiol Rep (2014) 16:498. DOI 10.1007/s11886-014- 0498-z.
  • 7. Mazlumzadeh M., et al. Treatment of giant cell arteritis using induction therapy with high-dose glucocorticoids: a double-blind, placebo-controlled, randomized prospective clinical trial. Arthritis Rheum. 2006;54(10):3310-8.
  • 8. Villiger P., et al. Tocilizumab for induction and maintenance of remission in giant cell arteritis: a phase 2, randomised, double-blind, placebo-controlled trial. The Lancet. Published online 4 March 2016. http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(16)00560-2.
  • 9. GCA pathophysiology. BMJ best practice. [Internet; cited 2017 Nov 7]. Available at: http://bestpractice.bmj.com/best-practice/monograph/177/basics/pathophysiology.html