- Ši svetainė naudoja slapukus (cookies), kad būtų užtikrinta patogesnė vartotojo patirtis. Toliau naudodamiesi svetaine, sutinkate, kad šie slapukai bus išsaugoti Jūsų įrenginyje. - Bendrasis farmakologinio budrumo pareiškimas: UAB „Roche Lietuva“ turi teisinę prievolę rinkti įmonei „Roche“ pateikiamą informaciją ir pranešti apie galimus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su vaistinių preparatų vartojimu, sveikatos priežiūros institucijoms. Jūsų duomenys nebus naudojami jokiems kitiems tikslams. Nurodytais atvejais Jūsų duomenys bus tvarkomi vadovaujantis didžiausios atsargos ir kruopštumo principais pagal konkrečius farmakologinio budrumo teisės aktus, aprašytus su farmakologinio budrumo veikla susijusioje privatumo politikoje.
DaugiauOK
MeniuIeškoti: Apie išsėtinę sklerozę
Apie išsėtinę sklerozę
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus.Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus.Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus.Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus.
Apie išsėtinę sklerozę
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai centrinės nervų sistemos liga,
kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus. Ta pati liga skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingais simptomais.
Kas serga?
IS - pagrindinė priežastis, kuri sukelia jaunų žmonių neįgalumą. 1,2
Simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai
Žmonės su IS gali patirti įvairių ligos simptomų.5
IS formos
IS skirstoma į formas priklausomai nuo to, kaip pasireiškia liga, koks jos aktyvumo lygmuo ir kaip greitai sukelia neįgalumą.
Nesvarbu, ar sergantis IS turi recidyvuojančią ar progresuojančią formą, jos abi gali pasireikšti aktyviais požymiais skirtingu ligos metu.14 Ligos aktyvumas nustatomas magnetinio rezonanso tyrimo metu (MRT).
Ligos atkrytis arba pablogėjimas (recidyvas), sukelia naujus simptomus arba anksčiau pasireiškę simptomai tampa stipriau išreikštais.15 Liga recidyvuoja, kai ligos atkrytis trunka ne trumpiau nei 24 val. ir nėra praėjęs vieno mėnesio periodas nuo prieš tai buvusio ligos pablogėjimo atvejo. Dauguma pablogėjimų gali tęstis kelias dienas, kelias savaites ar net mėnesius, o po ligos pablogėjimo gali sekti dalinis ar pilnas pagerėjimas.
Neįgalumo atsiradimo greitis skiriasi, tačiau laikui bėgant liga nuolat progresuoja.
Pažeidimai – tai uždegimo ar pažeidimo vietos centrinėje nervų sistemoje, kurias galima aptikti su MRT. Pažeidimai gali kisti, didėti be reikšmingo ligos pablogėjimo ar išoriškai pasireiškiančių simptomų, tačiau tai yra negrįžtami pokyčiai, kurie gali sukelti neįgalumą.16
Dar daugiau
IS neišgydoma, tačiau nuolat vykdomų tyrimų metu siekiama geriau suprasti šią ligą. 5
Kas sukelia IS?
Kaip geriau ištirti ligos aktyvumą?
Kaip geriau ištirti naujus vaistus IS gydymui?
Kaip numatyti gydymo naudas skirtingiems pacientams?
Simpson S, et al. (2011) Latitude is significantly associated with the prevalence of multiple sclerosis: a meta-analysis. J Neurol Neurosurg Psychiatry, 82(10):1132-1141.
National Institutes of Health-National Institute of Neurological Disorders and Stroke. (2015). Multiple Sclerosis: Hope Through Research. Available at: http://www.ninds.nih.gov/disorders/ multiple_sclerosis/detail_multiple_sclerosis.htm.
Hemmett L, et al. (2004) What drives quality of life in multiple sclerosis? QJM, 97(10):671-6.
Souza A, et al. (2010) Multiple sclerosis and mobility-related assistive technology: systematic review of the literature. J Rehabil Res Dev, 47:213-223.
National Multiple Sclerosis Society. (2010). Gait or Walking Problems. Available at: http://www.nationalmssociety.org/NationalMSSociety/media/MSNationalFiles/ Brochures/Brochure-Gait-or-Walking-Problems.pdf.
United States Department of Veterans Affairs. Visual Dysfunction in Multiple Sclerosis. Available at: http://www.va.gov/MS/Veterans/symptom_management/Visual_Dysfunction_in_Multiple_ Sclerosis.asp.
Siegert RJ, Abernethy DA. (2005). Depression in multiple sclerosis: a review. J Neurol Neurosurg Psychiatry, 76:469-475.
Lobentanz IS, et al. (2004). Factors influencing quality of life in multiple sclerosis patients: Disability, depressive mood, fatigue and sleep quality. Acta Neurologica Scandinavica, 110:6-13.
National Multiple Sclerosis Society. Types of MS. Available at http://www.nationalmssociety.org/ What-is-MS/Types-of-MS.
Lublin FD. et al. (2014). Defining the clinical course of multiple sclerosis. Neurology, 83(3),278-86.
Erbayat A, et al. (2013). Reliability of classifying multiple sclerosis disease activity using magnetic resonance imaging in a multiple sclerosis clinic. JAMA Neurol, 70(3):338-44.
