Imunoterapijai 100 metų

Mintis panaudoti nuosavą organizmo imuninę sistemą kovai su vėžiu pirmą kartą mokslininkams kilo daugiau kaip prieš šimtą metų. Šiandien nauji „Roche” ir kitų mokslininkų tyrimai bei JAV Maisto ir vaistų agentūros (angl. FDA) ir Europos vaistų agentūros (angl. EMA) patvirtinimą gavę naujausi vaistai yra šios idėjos realizavimas – šiuolaikinė priešvėžinė imunoterapija sukelia ilgalaikį efektą, kurio dažniausiai nepavyksta pasiekti kitais gydymo būdais.

 

Mokslų daktaras Ira Mellmanas
„Roche” onkologijos tyrimų grupės viceprezidentas


2013 m. gegužės 15 diena. Tais metais pasirodė nauji duomenys, kurie padėjo geriau suprasti imunoterapijos galimybes gydant įvairius vėžio tipus. Apžvelkime priešvėžinės imunoterapijos pliusus ir minusus bei panagrinėkime, kaip šis gydymas gali padėti kovoti su vėžiu.

 

Mūsų imuninė sistema ir vėžys

MŪSŲ IMUNINĖ SISTEMA ATPAŽĮSTA IR SUNAIKINA SVETIMAS MŪSŲ KŪNUI DALELES

Mes įpratę manyti, kad mūsų imuninė sistema gina mus nuo svetimkūnių – ligas sukeliančių virusų ir bakterijų. Per ilgą laiką imuninė sistema susiformavo būtent dėl šios priežasties.

Imuninė sistema atpažįsta ir sunaikina viską, ko neturėtų būti mūsų kūne – taip pat ir buvusias sveikas ląsteles, kurios supiktybėja. Ji dažnai atskiria labai mažus pokyčius, dėl kurių normali ląstelė imuninei sistemai tampa svetima. Imuninė sistema pašalina suvėžėjusias ląsteles, kol jos dar nesuformavo naviko.

MŪSŲ IMUNINĖ SISTEMA ATPAŽĮSTA IR SUNAIKINA SVETIMAS MŪSŲ KŪNUI DALELES


Mes įpratę manyti, kad mūsų imuninė sistema gina mus nuo svetimkūnių – ligas sukeliančių virusų ir bakterijų. Per ilgą laiką imuninė sistema susiformavo būtent dėl šios priežasties.

 

 

Kai kurie imunoterapiniai vaistai aktyvuoja imuninę sistemą, blokuodami jos „stabdžius“, kurie neleidžia imuninėms ląstelėms sunaikinti vėžinių ląstelių.

 

 

 

 

Imunoterapijos vaidmuo

KAI KURIOS VĖŽINĖS LĄSTELĖS IŠVENGIA ATPAŽINIMO

Imuninė sistema turi atmintį. Kai į organizmą patenka neturintis čia būti virusas arba bakterija, jie yra atpažįstami ir sunaikinami – šis procesas kartojasi kiekvieną kartą patekus į kūną tam pačiam įsiveržėliui.
Imunoterapiniai vaistai panaudoja imuninę sistemą kovai su vėžiu, todėl gali sukelti ilgalaikes remisijas.
Kodėl imunoterapija dar nėra pagrindinis vėžio gydymo elementas?


VIEN TIK VAKCINOS BUVO NEPAKANKAMAI VEIKSMINGOS


Žvelgiant į praeitį, imunoterapijos vystymąsi gana stipriai sustabdė pasitikėjimas vien tik vakcinomis. Galbūt vieną dieną vakcinų prieš vėžį kūrimo pastangos atneš vaisių, bet kol kas jų veiksmingumą mažina vėžinių ląstelių išskiriamų „stop“ signalų blokados nebuvimas.


APSAUGA NUO IMUNINĖS SISTEMOS PUOLIMO PRIEŠ NUOSAVAS LĄSTELES


Kita problema - imunoterapija gali paskatinti imuninę sistemą pulti savas sveikas ląsteles. Toks procesas yra vadinamas autoimuniniu. Atrodo, kad pagaliau mokslininkai surado balansą, tačiau labai svarbu teisingai pasirinkti imunoterapinio vaisto taikinį ir nustatyti, kam šis vaistas būtų veiksmingiausias.


KAIP SUŽINOTI, AR IMUNOTERAPIJA VEIKIA?


Vienas iš klausimų, kylančių gydytojams ir pacientams, yra „Kiek turėsime laukti, kol sužinosime, ar yra efektas?“


Imunoterapija skatina imunines ląsteles infiltruoti naviką, kad galėtų jį sunaikinti, todėl dažnai prieš sumažėdamas navikas padidėja. Aplink naviką susikaupia daugiau ląstelių, todėl rentgeno arba kompiuterinės tomografijos, kuriuos gydytojai skiria gydymo atsakui įvertinti, vaizduose navikas atrodo didesnis.
Įprastas radiologinis vaizdas negali atskirti navikinių ir imuninių ląstelių, todėl gydytojas gali manyti, kad navikas auga ir gydymas neveikia, nors iš tiesų imunoterapijos metu vyksta kaip tik tai, kas ir turi vykti.
Gydytojai ir mokslininkai pamėgino sukurti naujus, specifinius imunoterapijai klinikinio atsako vertinimo parametrus. Vieniems imunoterapija gydomiems pacientams naviko padidėjimas gali reikšti, kad vaistas veikia, kitiems, priešingai – kad vaistas neveikia.

Kelias link biologinių žymenų

Norėdami išvengti abejonių, ar imunoterapija veikia, ar ne, reikalinga atrasti biologinius žymenis ir kartu su vaistais sukurti diagnostikos priemones. Mes siekiame iš anksto išsiaiškinti, kuriems pacientams vaistai gali padėti, o kuriems tik imituos atsaką. Tačiau iki šiol tikslaus testo, galinčio tai nustyti, dar nėra sukurta.


Kitas kelias yra tirti imunoterapijos derinius su taikinių terapija, kuri veikia naviko augimą ir plitimą. Išradingai suderinus vaistus galima sustiprinti imuninę kovą prieš vėžį ir kartu veikti vėžį kitu keliu.


Imunoterapijos mokslas kol kas yra ankstyvoje stadijoje, bet tikimės, kad imunoterapija galės pakeisti vėžio gydymą. Šios srities tyrimai gali padėti, kad išplitęs vėžys būtų ne mirtina liga, o taptų lėtine liga, kai imuninės ląstelės nuolat kontroliuoja, ar neatsinaujina „svetimos“ vėžinės ląstelės. Galbūt kai kurie pacientai pilnai pasveiks nuo vėžio, o tai ir yra pagrindinis vėžio gydymo tikslas.

LT/ONCO/0417/0014