Melanoma – tai gana pavojinga odos vėžio forma. Negydoma melanoma yra mirtina liga. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį melanoma sergančių žmonių skaičius padvigubės. Kasmet užregistruojama 138 000 naujų ligos atvejų ir manoma, kad 2019 metais šis skaičius pasieks net 227 000.1
Dažniausiai nuo melanomos galima apsisaugoti, o anksti nustačius ligą – ją netgi išgydyti.2,3 Nediagnozuota ir negydoma melanoma gali išplisti į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, į svarbius organus – kepenis, plaučius, kaulus, smegenis. Į kitus organus išplitusi melanoma vadinama metastazavusia melanoma. Metastazavusios melanomos atveju, prognozės būna labai blogos. Metastazavusią ligą įprastiniais gydymo būdais išgydyti sunku.
Melanoma atsiranda dėl nevaldomo ląstelių, vadinamų melanocitais, augimo ir dauginimosi. Melanocitai gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia spalvą odai, plaukams ir akims; iš jų susidaro apgamai. Kad būtų lengviau suprasti, kodėl atsiranda melanoma, reikia žinoti pagrindines odos struktūros dalis.
Odą sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: epidermis (išorinis sluoksnis), derma (vidinis sluoksnis) ir riebalinis sluoksnis (dar vadinamas poodiniu sluoksniu) (1 pav.)4. Melanocitai yra apatinėje epidermio dalyje – bazinėje membranoje. Melanocitai gamina melaniną, kuris ne tik nuspalvina odą, bet ir saugo ją nuo saulės šviesoje esančių ultravioletinių (UV) spindulių. UV spinduliai skatina melanocitus gaminti daugiau melanino, dėl to oda patamsėja ir atrodo įdegusi. Pernelyg didelis UV spindulių kiekis gali sukelti melanocitų genų mutacijas, dėl kurių gali atsirasti odos vėžys ir viena iš jo rūšių – melanoma.5,6 Melanoma atsiranda tuomet, kai dėl mutacijų ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti, daugintis ir formuoti naviką (2 pav.)6.
Yra keturi pagrindiniai melanomos tipai:7
1. Paviršiumi plintanti melanoma:
pagrindinė jaunų žmonių mirties nuo odos vėžio priežastis;
dažniausias melanomos tipas – apie 70 proc. visų melanomos atvejų;
linkusi augti į išorę, o ne gilyn į vidų;
šis melanomos tipas dažniausiai neplinta į kitus organus tol, kol nepradeda augti gilyn.
2. Mazginė melanoma:
agresyviausia melanomos rūšis – dažnai nuo jos mirštama per kelis mėnesius po diagnozės nustatymo;
antras pagal dažnumą melanomos tipas – apie 15 proc. visų melanomos atvejų;
labai greitai auga ir, skubiai negydoma, yra linkusi plisti gilyn;
invazinio tipo navikas – labai greitai perauga odą ir plinta į kitas kūno dalis. Dažnai randama galvoje, kakle, krūtinėje ar nugaroje.
3. Piktybinė lentiginozė:
dažniausiai auga lėtai (gali formuotis kelerius metus) ir retai išplinta. Išplitusi piktybinė lentiginozė gali būti mirtina;
trečias pagal dažnumą melanomos tipas – apie 10 proc. visų melanomos atvejų;
dažniausiai atsiranda veide arba kitose dažnai saulės veikiamose vietose; dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės;
pradžioje gali atrodyti kaip odos dėmė.
4. Akralinė lentiginozinė melanoma:
rečiausias melanomos tipas – apie 5 proc. visų melanomos atvejų;
ši melanomos rūšis neretai diagnozuojama tik tuomet, kai liga išplinta į kitus organus, nes pati melanoma atrodo panaši į mėlynę. Išplitusi melanoma gali būti mirtina;
dažnai atsiranda po rankų ar kojų pirštų nagais, ant delnų arba padų;
dažniau šiuo melanomos tipu serga tamsesnės odos žmonės. Priešingai nei kiti melanomos tipai, akralinė lentiginozinė melanoma nėra susijusi su gautu UV spindulių kiekiu.
Yra du pagrindiniai melanomos vystymosi keliai:
melanoma gali vystytis normalioje odoje – atsiranda nauja tamsi dėmė ar apgamas.
išsivysto iš jau esančio apgamo ar šlako.
Kartais normalų apgamą nuo melanomos atskirti būna sunku, tai padaryti gali padėti „Melanomos ABCDE“8. Šis akronimas primena, kad reikia atkreipti dėmesį į penkias pagrindines apgamų savybes: A – apgamo asimetrija, B – nelygus apgamo kraštas (angl. border), C - spalvos pokyčiai (angl. color), D – diametro pokyčiai, E– bet kokie dydžio, formos, spalvos, pakilimo ar kito požymio pokyčiai arba nauji simptomai (angl. evolving).
Metastazavusi melanoma – didžiausią mirtingumą sukelianti ir agresyviausia odos vėžio forma.9,10 Vienus metus po metastazavusios melanomos diagnozės nustatymo išgyvena maždaug tik vienas žmogus iš keturių.10Melanomai didėjant, vėžinės ląstelės įauga giliau į odą. Vėliau jos pasiekia kraujagysles arba limfagysles ir jomis greitai nukeliauja į kitus svarbius organus.
Melanoma susirgti gali bet kas. Vis dėlto, rizika padidėja, jei šeimoje jau yra buvę melanomos atvejų. Net 5–10 proc. žmonių, kuriems diagnozuota melanoma, turėjo melanoma sirgusių giminaičių.11 Jeigu artimiausi šeimos nariai (mama, tėvas, brolis ar sesuo) sirgo melanoma, rizika susirgti padidėja dvigubai, palyginti su tais, kurių giminėje melanomos atvejų nebuvo.12,13
Riziką susirgti melanoma didesnė, jei žmogaus oda šviesi, jautri saulei bei linkusi greitai nudegti, ir (arba) turimų apgamų kiekis didesnis nei vidutinis. Rizika dar labiau padidėja, jei dažnai būnama saulėje arba gaunama daug UV spindulių (lankomasi soliariumuose).5–7,14–16 Tamsesnę odą turintys žmonės melanoma serga rečiau.17
Metastazavusi melanoma gana reta liga, bet jos pasekmės ligoniui ir jo artimiesiems yra liūdnos, ypač dėl to, kad šia liga dažnai serga darbingo amžiaus žmonės.
Palyginti su kitomis vėžio rūšimis, melanoma serga jauni žmonės. Vidutinis amžius, kai diagnozuojama melanoma, yra 50 metų.7 Melanoma dažnai suserga 15–39 metų žmonės – tokie atvejai sudaro 20 proc.7
Melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Vyrams melanoma dažniau susiformuoja ant kūno (krūtinės arba nugaros), o moterims – ant kojų (1 lentelė.).7,18
1 lentelė. Kūno vietos, kuriose dažniausiai atsiranda melanoma18
Literatūros sąrašas
Data Monitor Report. Melanoma cases to double. Press release. Available from
Leong, S.P. Future perspectives on malignant melanoma. Surg Clin North Am 83, 453-456, x (2003).
Creagan, E.T. Malignant melanoma: an emerging and preventable medical catastrophe. Mayo Clin Proc 72, 570-574 (1997).
MacNeal, R.J. Biology of the skin: structure and function. Merck Manuals (2006).
Gallagher, R.P., Lee, T.K., Bajdik, C.D. & Borugian, M. Ultraviolet radiation. Chronic Dis Can 29 Suppl 1, 51-68 (2010).
Soehnge, H., Ouhtit, A. & Ananthaswamy, O.N. Mechanisms of induction of skin cancer by UV radiation. Front Biosci 2, d538-551 (1997).
Newton Bishop, J., et al. The prevention, diagnosis, referral and management of melanoma of the skin: concise guidelines. Royal College of Physicians 7, 1-12 (2007).
Abbasi, N.R., et al. Early diagnosis of cutaneous melanoma: revisiting the ABCD criteria. JAMA 292, 2771-2776 (2004).
Algazi, A.P., Soon, C.W. & Daud, A.I. Treatment of cutaneous melanoma: current approaches and future prospects. Cancer Manag Res 2, 197-211 (2010).
Korn, E.L., et al. Meta-analysis of phase II cooperative group trials in metastatic stage IV melanoma to determine progression-free and overall survival benchmarks for future phase II trials. J Clin Oncol 26, 527-534 (2008).
Bataille, V. & de Vries, E. Melanoma--Part 1: epidemiology, risk factors, and prevention. BMJ 337, a2249 (2008).
Ford, D., et al. Risk of cutaneous melanoma associated with a family history of the disease. The International Melanoma Analysis Group (IMAGE). Int J Cancer 62, 377-381 (1995).
Geller, A.C., et al. A randomized trial to improve early detection and prevention practices among siblings of melanoma patients. Cancer 107, 806-814 (2006).
McCubrey, J.A., et al. Roles of the Raf/MEK/ERK pathway in cell growth, malignant transformation and drug resistance. Biochim Biophys Acta 1773, 1263-1284 (2007).
Gallagher, R.P., Spinelli, J.J. & Lee, T.K. Tanning beds, sunlamps, and risk of cutaneous malignant melanoma. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 14, 562-566 (2005).
International Agency for Research on Cancer Working Group on artificial ultraviolet, l. & skin, c. The association of use of sunbeds with cutaneous malignant melanoma and other skin cancers: A systematic review. Int J Cancer 120, 1116-1122 (2007).
Kvam, E. & Tyrrell, R.M. The role of melanin in the induction of oxidative DNA base damage by ultraviolet A irradiation of DNA or melanoma cells. J Invest Dermatol 113, 209-213 (1999).
Penzer, R. & Ersser, S. Principles of Skin Care: A Guide for Nurses and Health Care Practitioners (Wiley-Blackwell, 2010).
Šioje svetainėje pateikiama informacija apie gaminius, kurie skirti įvairioms tikslinėms grupėms, ir joje gali būti duomenų apie gaminius arba informacijos, kuri jūsų šalyje nėra prieinama arba negalioja. Atminkite, kad mes neprisiimame jokios atsakomybės už tai, kad susipažįstate su tokia informacija, kuri gali neatitikti kokių nors jūsų kilmės šalyje taikomų teisinių procedūrų, taisyklių, registracijos arba naudojimo reikalavimų.