Įvairiomis ligomis sergantys pacientai būdavo gydomi tais pačiais vaistais, o gydytojai svarstydavo, kodėl šie vaistai vieniems pacientams padeda, o kitiems – ne.

Mokslininkai pradėjo geriau suprasti ligų kilmę, išmoko tiksliau jas apibūdinti ir diagnozuoti, remdamiesi molekulinio lygio pakitimais. Pavyzdžiui, vėžys nėra vienalytė liga. Priešingai, jis atsiranda dėl daugybės genetinių mutacijų. Šiuo metu žinoma 250–300 vėžio tipų ir potipių.

Taigi, dabar iš esmės pasikeitęs ir gydymo parinkimas. Gydytojai gali nustatyti ligą skatinančius veiksnius ir geriau prognozuoti, kaip kiekvienas pacientas reaguos į skiriamą gydymą. Moderniais diagnostiniais tyrimais ir priemonėmis galima aptikti specifinius genetinius pokyčius ar kitus sutrikimus ir imtis juos gydyti.

Mūsų supratimas apie medicinos problemas ir toliau gerėja. Pavyzdžiui, pradedame ieškoti atsakymų į tai, kokie veiksniai skatina tam tikrų ligų, kaip antai Alzheimerio ligos, atsiradimą. Milijonų pacientų kasdienio gydymo patirtis dokumentuojama, archyvuojama, tačiau vis dar sunkiai panaudojama siekiant suprasti, kaip būtų galima pagerinti jų gydymą.

Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, galėsime vis tiksliau pritaikyti medikamentinį gydymą kiekvieno paciento ar atskirų jų grupių poreikiams. Bus sukaupiama, išsaugoma ir išanalizuojama vis daugiau informacijos, siekiant geriau suprasti, kaip prasideda ligos ir kokiais kasdieniais simptomais jos pasireiškia pacientams. Be to, tobulinant molekulinius ir kitus naujus diagnostinius metodus, visi šie duomenys iš esmės pakeis vaistų paieškos, kūrimo, registravimo ir kompensavimo procesus, pacientų ir gydytojų sprendimų, kada ir kaip gydyti tam tikras ligas, priėmimą.