Misconceptions of MS

Mitų apie išsėtinę sklerozę išsklaidymas

Išsėtinė sklerozė (IS) yra progresuojanti liga. Nors biologinis pagrindas panašus, tačiau liga kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Nesvarbu, kokia IS forma diagnozuota, liga progresuoja nuo pat pradžių. Čia aptarsime dažniausius mitus apie IS, paaiškindami, ką iš tikrųjų reiškia ligos progresavimas, kaip jis veikia IS sergančius žmones ir kaip geriausia jį valdyti.

Mitas

Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė (RRIS) nesivysto – liga stiprėja tik sergant progresuojančia IS forma

Tikrovė

Sergant IS, imuninė sistema atakuoja ir pažeidžia galvos ir stuburo smegenų bei regos nervo audinius, kurie sudaro centrinę nervų sistemą (CNS). Šie uždegiminiai procesai vyksta sergant visų formų IS.1

Daugiau

CNS uždegimas gali negrįžtamai pažeisti nervų ląsteles ir nervines skaidulas, todėl liga pradeda progresuoti.1

Naujausi tyrimai rodo, kad liga progresuoja iškart, nepriklausomai nuo to, kokia IS forma diagnozuota.2,3,4,5 Nors iš pradžių gali pasireikšti be jokių pastebimų simptomų ar padidėjusios negalios (ilgalaikis arba pastovus negalios didėjimas, taip pat vadinamas neįgalumo progresavimu), bet negydoma, liga progresuoja sukeldama pastebimą negalią.2,3,4,5,6

Mitas

Progresuojanti IS yra pažengusi IS

Tikrovė

Kad ir kokia IS forma sergama, negrįžtami CNS pažeidimai atsiranda nuo pat ligos pradžios.2,3,4,5

Daugiau

Tiesa, kad, jei RRIS negydoma, ilgainiui išsivysto antrinė progresuojanti IS (APIS), kartais po daugelio metų atkryčių ir remisijos.7

Vis dėlto diagnozavus PPIS pastebimas akivaizdus negalios progresavimas. Tyrimai rodo, kad PPIS ir APIS pasižymi panašiomis savybėmis, pavyzdžiui, sergančiųjų amžiumi, kaip greitai negalia didėja ir CNS pažeidimais, kuriuos galima pamatyti magnetinio rezonanso nuotraukose.1,8,9,10

Mitas

Ligos progresavimas ir negalios progresavimas yra tas pats

Tikrovė

Ligos progresavimas ir negalios progresavimas yra neatsiejami vienas nuo kito, tačiau tai nėra tas pats.

Daugiau

Ligos progresavimas yra negrįžtami centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai, būdingi visų formų IS. Ryškūs simptomai gali pasireikšti ne iš karto.2,3,4,5 Tačiau ligos negydant ilgainiui negalia pradeda progresuoti.

Negalios vystymasis yra nuolatinis simptomų blogėjimas ir ilgalaikis negalios didėjimas, kurį IS sergantys žmonės gali pastebėti jausdami tokius simptomus kaip sumažėjęs rankų ar kojų mobilumas, mąstymo ar atminties sutrikimas, šlapimo nelaikymas.2,3,4,5

Mitas

Žmonės gali sirgti IS, bet liga neprogresuoja – ji prasideda tada, kai jie būna gerokai vyresni

Tikrovė

Ligos progresavimas – negrįžtami centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai – prasideda nuo pat ligos pradžios, nepriklausomai nuo diagnozuotos IS formos.2,3,4,5

Daugiau

Vis dėlto CNS turi ribotas galimybes persitvarkyti, kad atstatytų prarastas nervų ląsteles ir nervines skaidulas, vadinamąjį neurologinį rezervą.11 Jei neurologinis rezervas sugeba kompensuoti ligos progresavimą, IS sergančiam žmogui simptomai gali nepasireikšti arba būti vos juntami. Tik pasibaigus neurologiniam rezervui ir smegenims nebepajėgiant kompensuoti pažeidimo, pasirodo vis ryškesni simptomai, o negalia didėja.6,12,13

Štai kodėl labai svarbu IS sergantiems žmonėms kuo anksčiau paskirti gydymą, kuris turi įtakos ligos eigai, o ne tik recidyvams.11

Mitas

IS progresavimo neįmanoma sulėtinti

Tikrovė

Svarbus IS gydymo tikslas – kuo greičiau sulėtinti ligos progresavimą, kad sumažėtų negalios didėjimas ir ilgalaikės progresavimo pasekmės.11

Daugiau

Remiantis tyrimu, kuriame dalyvavo IS sergantys žmonės, rizika, kad ligos negydant išsivystys didelė negalia, bet asmuo be pagalbos vis dar galės nueiti 500 metrų (išplėstinės negalios vertinimo skalė
[EDSS = 4]), kasmet padidėja 7 proc.14 Tai reiškia, kad jei žmogus, nustačius diagnozę, atideda gydymą penkeriems metams, tai 35 proc. didėja rizika turėti ženklią negalią (kai be pagalbos jis vis dar gali nueiti 500 metrų).

Todėl svarbu, kad visi IS sergantys žmonės, nepriklausomai nuo to, kokia IS forma jiems diagnozuota, kuo anksčiau aptartų gydymo galimybes su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Mitas

Jei žmonės nepastebi IS blogėjimo, liga nesivysto

Tikrovė

Liga gali plisti be pastebimų simptomų ar negalios padidėjimo (ilgalaikis ar pastovus negalios didėjimas, taip pat vadinamas neįgalumo progresavimu).2,3,4,5

Daugiau

Daugumai IS sergančių žmonių liga diagnozuojama tik tada, kai jiems pasireiškia ryškūs simptomai, todėl ligos eiga ilgą laiką gali būti nepastebima.3

Svarbu kuo anksčiau nustatyti IS progresavimą, kad būtų galima jį valdyti ir, jei pasiseks, sulėtinti nuolatinį nervų ląstelių ir nervinių skaidulų praradimą, negalios didėjimą ir kasdienės gyvenimo kokybės prastėjimą.11 Todėl svarbu, kad visi IS sergantys žmonės, nepriklausomai nuo to, kokia IS forma jiems diagnozuota, aptartų ligos eigą su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Mitas

Ligos eigos negalima įvertinti

Tikrovė

Standartizuoto būdo IS ligos progresavimui stebėti nėra. Vis dėlto jį galima vertinti atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.

Daugiau

Ligos eigą taip pat galima stebėti pasitelkiant tokius požymius ir simptomus kaip negalios didėjimas, kognityviniai sutrikimai ir IS poveikis žmogaus kasdieniam gyvenimui.

„Roche“ tenka svarbus vaidmuo bandant suprasti, kaip kuo anksčiau nustatyti ligos progresavimą, kuriant naujus vertinimo metodus ir unikalias skaitmenines priemones, kurias IS sergantys žmonės gali naudoti patys. Tikimės, kad tai padės pagerinti ligos valdymą ir IS sergančių žmonių gyvenimą.

Suprasdami, ką IS progresavimas reiškia jums ir jūsų sveikatai, žengiame svarbų žingsnį aktyvaus ligos valdymo link. Panaršykite mūsų žinių centre, kuriame daugiau sužinosite apie ligos eigą ir susipažinsite su IS bendruomenės narių pasakojimais apie tai, kaip svarbu anksti pradėti valdyti IS ir džiaugtis gyvenimo pilnatve.

Literatūra

  • 1. Kutzelnigg A, Lucchinetti CF, Stadelmann C, et al. Cortical demyelination and diffuse white matter injury in multiple sclerosis. Brain. 2005;128(11):2705-2712.
  • 2. Brownlee WJ, Altmann DR, Alves Da Mota P, et al. Association of asymptomatic spinal cord lesions and atrophy with disability 5 years after a clinically isolated syndrome. Mult Scler. 2017;23(5):665-674.
  • 3. Cree BAC, Hollenbach JA, Bove R, et al. Silent progression in disease activity-free relapsing multiple sclerosis. Ann Neurol. 2019;85(5):653-666.
  • 4. Kappos L, Butzkueven H, Wiendl H, et al. Greater sensitivity to multiple sclerosis disability worsening and progression events using a roving versus a fixed reference value in a prospective cohort study. Mult Scler. 2018;24(7):963-973.
  • 5. Rashid W, Davies GR, Chard DT, et al. Increasing cord atrophy in early relapsing-remitting multiple sclerosis: a 3 year study. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2006;77(1):51-55.
  • 6. Giovannoni G, Cutter G, Sormani MP, et al. Is multiple sclerosis a length-dependent central axonopathy? The case for therapeutic lag and the asynchronous progressive MS hypotheses. Mult Scler Relat Disord. 2017;12:70-78.
  • 7. Trojano M., et al. (2003) The transition from relapsing–remitting MS to irreversible disability: clinical evaluation. Neurol Sci, 24(Suppl. 5): S268–S270.
  • 8. Kremenchutzky M, Rice GP, Baskerville J, Wingerchuk DM, Ebers GC. The natural history of multiple sclerosis: a geographically based study 9:observations on the progressive phase of the disease. Brain. 2006;129(3):584-594.
  • 9. Scalfari A, Neuhaus A, Daumer M, Ebers GC, Muraro PA. Age and disability accumulation in multiple sclerosis. Neurology. 2011;77(13):1246-1252.
  • 10. Tutuncu M, Tang J, Zeid NA, et al. Onset of progressive phase is an age-dependent clinical milestone in multiple sclerosis. Mult Scler. 2013;19(2):188-198.
  • 11. Giovannoni, G, et al. Brain Health: Time Matters in Multiple Sclerosis. Mult Scler Relat Disord. 2016 Sep;9 Suppl 1:S5-S48.
  • 12. Dutta R, Trapp BD. Relapsing and progressive forms of multiple sclerosis: insights from pathology. Curr Opin Neurol. 2014;27(3):271-278.
  • 13. Krieger SC, Sumowski J. New insights into multiple sclerosis clinical course from the topographical model and functional reserve. Neurol Clin. 2018;36(1):13-25.
  • 14. Kavaliunas A, Manouchehrinia A, Stawiarz L, et al. Importance of early treatment initiation in the clinical course of multiple sclerosis. Mult Scler. 2017;23(9):1233-1240.