Elgesys išduoda regos sutrikimą?

Moters akis iš arti

Regos sutrikimai, kai asmens regėjimo neįmanoma pagerinti akiniais ar kontaktiniais lęšiais, neturėtų būti laikomi neišvengiama natūralaus senėjimo proceso dalimi.1 Tai daugiau nei gebėjimo atpažinti raides regos tikrinimo lentelėje praradimas – šie sutrikimai paveikia mūsų gebėjimą matyti tamsoje ir skaitymo greitį.


Dažnai regėjimo sutrikimų patiriantys asmenys gali patys to net nesuvokti, nes įprastai žmonės išmoksta įveikti sunkumus ir prisitaikyti, ypač tais atvejais, kai susilpnėja tik vienos akies regėjimas. Dėl šios priežasties mums visiems svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius akivaizdžius šeimos narių, draugų ir kolegų elgesio pokyčius, kurie išduoda, kad jų regėjimas gali būti susilpnėjęs.2


Viena iš dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių yra akių ligos, ypač būdingos vyresnio amžiaus žmonėms. Negydomos ligos, pavyzdžiui amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) ir diabeto sukeliamos akių ligos, įskaitant diabetinę retinopatiją ir diabetinę makulos edemą, sąlygoja regėjimo sutrikimus.3


Tokiomis ligomis sergantys žmonės dažnai patiria sunkumų:2

  •   skaitydami knygas, trumpąsias žinutes ir etiketes;
  •   įvertindami atstumą ir atpažindami kelio ženklus;
  •   vairuodami, ypač esant prastam apšvietimui;
  •   skirdami spalvas
  •   atpažindami draugų ir artimųjų veidus;
  •   atlikdami užduotis, kai reikia žiūrėti iš arti, pvz., gamindami maistą ar siūdami.1,2

Todėl daugelis regėjimo sutrikimų turinčių žmonių nesąmoningai pradeda elgtis kitaip, prisitaikydami prie blogėjančio regėjimo. Tokie elgesio pokyčiai gali būti (sąrašas nėra baigtinis):2

  •   prisimerkimas, galvos pakreipimas ar pasukimas žiūrint į objektus;
  •   skaitomų objektų, pvz., knygų, laikymas arčiau veido;
  •   atsargus judėjimas aplink namuose esančius baldus ir kitas kliūtis;
  •   nebe toks aktyvus dalyvavimas socialinėse veiklose ir retesni išėjimai iš namų.

Viena iš labiausiai slegiančių regėjimo sutrikimų ir ligos progreso galutinių pasekmių yra savarankiškumo praradimas. Regėjimo sutrikimams progresuojant, šeimos nariai gali pastebėti, kad jų artimasis rizikuoja nukristi ar susižeisti, atlikdamas įprastus namų ruošos darbus: gamindamas maistą, tvarkydamasis ar tiesiog judėdamas namuose.2 Su regėjimo sutrikimais taip pat siejamos ir įvairios gerai žinomos psichologinės problemos. Tokių sunkumų patiriantys žmonės dažnai jaučia nerimą, susijusį su ateitimi, jei regos sutrikimas ir toliau progresuos. Jie taip pat išgyvena nusivylimą, susierzinimą ir gėdą, kad negali atlikti kasdienių darbų.4,5 Dėl šio savarankiškumo praradimo ir didėjančios socialinės izoliacijos maždaug trečdalis AGDD sergančių žmonių suserga depresija.4


Svarbu žinoti su regėjimo sutrikimais susijusius elgesio pokyčius ir laiku atpažinti juos ne tik savo, bet ir kitų elgesyje. Elgesio pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis gydytojo pagalbos, pvz., atlikti rekomenduojamą kasmetinę akių patikrą.1 Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir artimųjų palaikymas padės išsaugoti regėjimą ir užtikrins laimingesnį bei sveikesnį gyvenimą.


Literatūra:

  1. IAPB. Ageing and the Eye [Internet; cited November 2018].
  2. Lions Center for the Visually Impaired. Coping with Visual Impairment. [Internet; cited November 2018].
  3. Flaxman SR, Bourne RRA, Resnikoff S, et al. Global causes of blindness and distance vision impairment 1990-2020: a systematic review and meta-analysis. Lancet Glob Health. 2017; 5:1221-1234.
  4. MedScape.Visual Impairment: Understanding the Psychosocial Impact. [Internet; cited November 2018].
  5. Hassell JB, Lamoureux EL, Keeffe JE.. Impact of age related macular degeneration on quality of life. Br J Ophthalmol. 2006; 90:593–6