Krūties vėžys

Krūties vėžys. Kas tai?

Krūties vėžys atsiranda krūties audiniuose, dažniausiai krūties latakuose (kanalėliuose, kuriais pienas teka iki spenelio) arba krūties skiltelėse (pieną gaminančiose liaukose). Ankstyvasis krūties vėžys neišplinta toliau nei riebalinis krūties audinys. Vėliau vėžys gali plisti į krūtinės ląstos audinius – toks vėžys vadinamas vietiškai išplitusiu krūties vėžiu. Metastazavusiu krūties vėžiu vadinamas vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis. Apie 15–20 proc. krūties vėžio atvejų fiksuojamas padidėjęs HER2 baltymo kiekis. Toks vėžys vadinamas HER2 teigiamu krūties vėžiu.1 Negydomo HER2 teigiamo krūties vėžio prognozė blogesnė nei HER2 neigiamo vėžio – greičiau atsinaujina arba progresuoja.

Paplitimas

Krūties vėžys – visame pasaulyje dažniausia vėžio forma, kuria serga moterys. Kasmet pasaulyje nustatoma apie 1,4 milijono naujų krūties vėžio atvejų. Nuo šio vėžio kasmet miršta daugiau kaip 450 000 pacientų.2 Krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai. Vyrų krūties vėžys retas – pasaulyje sudaro mažiau nei 1 proc. visų krūties vėžio atvejų.3

Rizikos veiksniai

Riziką susirgti krūties vėžiu didina šie veiksniai:

• amžius: dažniausiai krūties vėžiu serga vyresnės nei 50 metų amžiaus moterys4;

• krūties vėžys anamnezėje arba tarp giminių5;

• gerybinės krūties ligos5;

• vėlyvas pirmasis nėštumas5;

• ilgalaikis hormonų poveikis, pavyzdžiui, ilga menstruacinio laikotarpio trukmė arba pakaitinė hormonų terapija po menopauzės5;

• gyvenimo būdas – viršsvoris arba nutukimas po menopauzės, nepakankamas fizinis aktyvumas, daug riebalų turinti mityba6 ir gausus alkoholio vartojimas5.

Krūties vėžio rizikos veiksniai nustatyti atliekant epidemiologinius tyrimus. Rizikos veiksnio ar net kelių rizikos veiksnių buvimas dar nereiškia, kad susirgsite krūties vėžiu. Daugelis moterų, susiduriančių su vienu ar keliais krūties vėžio rizikos veiksniais krūties vėžiu taip ir nesuserga, kitos moterys suserga krūties vėžiu net ir nepatirdamos jokių rizikos veiksnių. Kai moteris, susidurianti su rizikos veiksniais, suserga krūties vėžiu, sunku pasakyti, kokią įtaką vėžio atsiradimui turėjo vienas ar kitas rizikos veiksnys.

Simptomai

Ankstyvasis krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kiti vėžio simptomai gali būti šie:

• kietas darinys krūtyje arba pažastyje; dažniausiai jis yra neskausmingas ir atsiranda tik vienoje pusėje;

• krūties dydžio ir formos pakitimas;

• krūties odos pakitimai: įdubimas, susiraukšlėjimas ar paraudimas;

• spenelio pakitimai: neįprastos išskyros arba bėrimas aplink spenelį.

Krūties vėžio gydymas

Šiuolaikiniai krūties vėžio gydymo metodai labai įvairūs, keletas jų – operacinis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Nuo ligos stadijos priklauso, koks gydymo metodas arba gydymo metodų deriniai bus parinkti.

Operacija (lumpektomija* arba mastektomija**) – pagrindinis neišplitusio į kitas organizmo vietas (pavyzdžiui, į krūtinės ląstos sieną arba plaučius) krūties vėžio gydymo būdas. Operaciją galima derinti su spinduline terapija arba chemoterapija. Kartais operuojamas ir į kitas kūno dalis išplitęs vėžys.

Spindulinė terapija (arba radioterapija) – auglio gydymas spinduliais. Siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, spindulinę terapiją galima derinti su operacija arba chemoterapija. Po operacijos skiriama spindulinė terapija dažnai vadinama pagalbine terapija. Radioterapija gali būti skiriama kartu su chemoterapija prieš operaciją (neoadjuvantinė radioterapija). Neoadjuvantiniu gydymu bandoma sumažinti naviką iki operacijos ir pagerinti pooperacinio gydymo rezultatus. Be to, spindulinė terapija gali palengvinti simptomus sergant išplitusiu, metastazavusiu krūties vėžiu.

*lumpektomija – operacija, kurios metu pašalinama naviko pažeista krūties dalis, siekiant išsaugoti kuo daugiau nepažeisto krūties audinio.

**mastektomija – vienos arba abiejų krūtų pašalinimo operacija.

Chemoterapija gali būti skiriama navikui iki operacijos sumažinti. Sumažinus naviką, operacija gali būti paprastesnė. Iki operacijos skiriama chemoterapija vadinama neoadjuvantine. Dažniau chemoterapija skiriama po operacijos. Tokia chemoterapija vadinama pagalbinė. Pagalbinė chemoterapija padeda sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Išplitusiam į kitas kūno dalis vėžiui gydyti skiriama paliatyvi chemoterapija, kuri gali palengvinti ligos simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir jį pratęsti. Chemoterapijos vaistai gali būti leidžiami į veną (tuomet jie patenka tiesiai į kraują) arba vartojami per burną.

Hormonų terapija – gydymas vaistais, kurie sustabdo arba susilpnina hormonų (estrogenų ir progesteronų) veikimą. Dažnai hormonų terapija skiriama tik tam tikriems, į šį gydymą reaguojantiems krūties vėžio tipams gydyti.

Biologinė terapija – dar vadinama taikinių terapija arba individualia (personaline) terapija. Biologine terapija pakeičiami specifiniai molekuliniai ir ląsteliniai keliai, dalyvaujantys vėžio augime bei progresavime ir stimuliuojantys organizmo imuninę sistemą, kad ši vėžio augimą ir plitimą slopintų. Biologinė terapija vadinama individualia terapija, nes yra veiksminga tik tiems pacientams, kurie turi vienodus tam tikrų genų pokyčius ar panašius ligos molekulinius žymenis. Biologinę terapiją sudaro gydymas monokloniniais antikūnais, vakcinomis ir genų terapija. Biologiniai vaistai labai tiksliai nusitaiko į vėžiui būdingus procesus, todėl jie gali būti veiksmingesni nei kiti gydymo metodai (chemoterapija arba spindulinė terapija) ir rečiau pažeisti sveikas ląsteles. Krūties vėžiui gydyti sukurti kelių rūšių biologiniai vaistai. Biologiniai vaistai skiriami vieni arba kartu su kitais gydymo būdais. Jie gali būti naudojami įvairioms krūties vėžio stadijoms gydyti (pagal patvirtintą vaisto skyrimo indikaciją).