Skip to main content

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos diagnozė

Oftalmologija

Čia pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio. Jokia šioje svetainėje pateikta medžiaga negali pakeisti profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar paskirto gydymo. Jei turite klausimų, kreipkitės į gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.

Kaip diagnozuojama amžinė geltonosios dėmės degeneracija?

Tikslią diagnozę gali nustatyti tik akių ligų gydytojas. Akių apžiūros metu akių ligų gydytojas gali nustatyti tinklainės ir geltonosios dėmės pokyčius anksčiau, nei pacientas pastebi regėjimo pablogėjimą.1 Įtarus amžinę geltonosios dėmės degeneraciją (AGDD), dažniausiai atliekami šie tyrimai:2, 3

  • įvertinamas regėjimo aštrumas;

  • apžiūrima užpakalinė akies dalis ir geltonoji dėmė specialiu mikroskopu;

  • atliekamas optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrimas. Tinklainė nuskaitoma neterminiu lazeriu, o atsispindėję spinduliai sukuria tinklainės struktūros skerspjūvio vaizdą. Tokiu būdu ankstyvoje stadijoje galima nustatyti patologinius AGDD pokyčius, tokius kaip skysčių kaupimąsi. 1 pav. parodytas sveikos geltonosios dėmės OKT vaizdas, o 2 pav. parodyta neovaskulinė AGDD su susikaupusiu skysčiu.

  • Fluorescencinė angiografija: į rankos veną įšvirkščiama dažų, kurie greitai per kraują patenka į akies kraujagysles. Tada, siekiant pamatyti dažų pasiskirstymą tinklainės kraujagyslėse, padaroma akių dugno nuotraukų serija. Tokiu būdu galima vizualiai matyti kraujagyslių pokyčius arba nenormalų tinklainės kraujagyslių pralaidumą.

1 pav. Sveikos tinklainės be susikaupusių skysčių optinė koherentinė tomografija (OCT). Dėmė matoma kaip „įdubimas“ vaizdo centre. Tinklainės struktūrą sudaro atskiri, taisyklingi sluoksniai.
2 pav. Neovaskulinės AGDD su susikaupusiais skysčiais audinyje po geltonąja dėme OKT tyrimas (tamsios sritys). Tinklainės sluoksniai yra netaisyklingi ir išsipūtę.

Kaip žmonės reaguoja, kai jiems diagnozuojama AGDD?

Regėjimo sutrikimai sukelia nesaugumą ir nerimą. Žmonės, kurie pirmą kartą išgirsta AGDD diagnozę, kalbėdami su gydytoju dažnai būna labai susirūpinę, emocingi ir negali aiškiai mąstyti bei suformuluoti klausimų. Pateikiame keletą pacientų minčių po diagnozės:

„Ar man bus reikalinga terapija visą likusį gyvenimą? Kokios mano prognozės? Kai man diagnozavo AGDD, buvau toks sukrėstas, kad negalėjau užduoti norimų klausimų.“

„Apie geltonąją dėmę žinojau nedaug, bet daug ko ir nepaklausiau. Aš tiesiog bandžiau „suvirškinti“ tai, ką sužinojau.“

„Galvoje sukosi tūkstantis klausimų. Ar aš apaksiu? Ar neteksiu darbo? Kur galėčiau gauti psichologinės ir finansinės pagalbos?“

„Būčiau norėjęs apie ligą sužinoti daugiau. Džiaugiausi, kad šalia manęs buvo artimasis.“

„Būtų gerai, jei žmonės kuo anksčiau būtų supažindinti su savipagalbos grupėmis, kad galėtų pasikalbėti su kitais pacientais ir pasidalyti vertinga patirtimi.“

„Tikiuosi, kad kiti pacientai gaus išsamios informacijos, kad jiems nereikėtų bijoti gydymo.“

Patarimai dėl apsilankymo pas akių ligų gydytoją

Jei pastebėjote regėjimo problemų ir dėl to užsirašėte pas akių ligų gydytoją, rekomenduojame atlikti toliau nurodytus veiksmus.

  • Atsiveskite su savimi žmogų, kuriuo pasitikite. Dvi galvos geriau nei viena!

  • Be to, kartu atėjęs žmogus gali užsirašyti svarbiausią medicininės konsultacijos informaciją. Užsirašykite visus klausimus, kurie gali kilti po konsultacijos, ir aptarkite juos kito vizito metu.

Šaltiniai: