DGDE diagnozė

Čia pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio. Jokia šioje svetainėje pateikta medžiaga negali pakeisti profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar paskirto gydymo. Jei turite klausimų, kreipkitės į gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.

Kaip diagnozuojama diabetinė geltonosios dėmės edema?

Tik akių ligų gydytojas gali patvirtinti galutinę diabetinės geltonosios dėmės edemos (DGDE) diagnozę. Akių ligų gydytojo apžiūra pradedama pokalbiu apie buvusias ir esamas sveikatos problemas.

Domėdamasis gydytojas aiškinasi ar, be diabeto, sergate ir kitomis ligomis, kokius vaistus vartojate ir ar jau jaučiate regėjimo pakitimų.1 Tada atliekami keli tyrimai:1, 2

  • regėjimo aštrumo įvertinimas;

  • priekinės akies srities (junginės, ragenos, rainelės ir akies lęšiuko) tyrimas plyšine lempa;

  • akies dugno tyrimas: pirmiausia vyzdys išplečiamas akių lašais, kad akių ligų gydytojas galėtų ištirti tinklainę ir stiklakūnį.

Po apžiūros dėl išsiplėtusių vyzdžių  regėjimas gali būti prastas, todėl kelias valandas geriau vieniems nevairuoti. Jei tinklainė jau pažeista, rekomenduojama atlikti papildomų tyrimų:1, 2

  • pamatuoti akispūdį;

  • atlikti optinę koherentinę tomografiją (OKT): šio tyrimo metu nekenksminga lazerio šviesa nukreipiama į tinklainę.

Taip galima pamatyti skirtingus tinklainės sluoksnius ir gydytojas gali įvertinti, ar geltonosios dėmės srityje nesusikaupė audinių skysčio (1 ir 2 pav.). OKT gali labai tiksliai parodyti mažiausias tinklainės struktūras ir gali būti naudojama stebėti gydymo sėkmę; atlikti fluorescencinę angiografiją: į rankos veną įšvirkščiama dažų, kurie patenka į kraujagysles užpakalinėje akies pusėje.

Tada akių ligų gydytojas gali geriau įvertinti akies venas ir nustatyti galimą geltonosios dėmės pažeidimą, kurį reikia gydyti. 1 pav. Sveika tinklainė be susikaupusių skysčių. Dėmė matoma kaip „įdubimas“ vaizdo centre. Tinklainės struktūrą sudaro atskiri, taisyklingi sluoksniai.

Kaip pacientai reaguoja, kai jiems diagnozuojama DGDE?

Regėjimo sutrikimai sukelia nesaugumą ir nerimą. Žmonės, kurie pirmą kartą išgirsta DGDE diagnozę, kalbėdami su gydytoju dažnai būna labai susirūpinę, emocingi ir negali aiškiai mąstyti bei suformuluoti klausimų. Pateikiame keletą pacientų minčių po diagnozės:

„Ar man bus reikalinga terapija visą likusį gyvenimą? Kokios mano prognozės? Kai man diagnozavo DGDE, buvau toks sukrėstas, kad negalėjau užduoti norimų klausimų.“

„Apie geltonąją dėmę žinojau nedaug, bet ir daug ko nepaklausiau. Aš tiesiog bandžiau „suvirškinti“ tai, ką sužinojau.“

„Galvoje sukosi tūkstantis klausimų. Ar aš apaksiu? Ar neteksiu darbo? Kur galėčiau gauti psichologinės ir finansinės pagalbos?“

„Būčiau norėjęs apie ligą sužinoti daugiau. Džiaugiausi, kad šalia manęs buvo artimasis.“

„Tikiuosi, kad kiti pacientai gaus išsamios informacijos, kad jiems nereikėtų bijoti gydymo.“

Šaltiniai: